pradi
 

















 
 
 
 
 Vasario ARTUMA: kam reikalinga ta Banyia?
 
 

Nekrikionikoje aplinkoje Banyia danai vaizduojama kaip tinkamai ipltot viej ryi produktas, kaip staiga, teikianti krikto, laidojimo ir kt. paslaugas. Dar ji – estetika erdv vestuvi ceremonijai… O daugiau? Tad kam i ties reikalinga ta Banyia (kuri net po vis skandal vis vien vadiname „venta“?!)?

Tokie klausimai amini tiems, kurie j suvokia kaip pastat arba kaip pragmatik hierarchin struktr. Negana to, monopolizavusi iganym!.. Gi inantiems, kad Banyia – tai bendruomen, Knas, kurio Galva – pats Kristus, yra paprasiau ir aikiau. „Kaip galva, Jis save vadina „Suadtiniu“, kaip knas – „suadtine““, – kadaise i paslapt aikino v. Augustinas.

Be to, verta inoti, jog tarnavimas tik moralinei bei visuomeninei paangai nra nei vienintelis ar juolab pagrindinis Banyios udavinys iandieniniame pasaulyje. „Visa, k Banyia veikia, skirta Dievo karalystei ateiti“, – teigia dr. Irena Vaivilait, iame numeryje pristatanti Vatikano II Susirinkimo dogmin konstitucij Lumen gentium („Taut viesa“). Autor rao: „Banyios prigimtis yra ne idealuose ir siekiuose, bet Dieve, Šveniausiojoje Trejybje.“

Taigi vasario „Artumos“ autoriai kvieia naujomis akimis ivysti Visuotin Banyi, kuri nuo pat pradi buvo ne mogaus rank darbas. Dr. Artras Lukaeviius svarsto: „Jei Banyia bt paremta moni iskaiiavimu, argi daryt nepopuliarius ir sau paiai skausmingus ingsnius?“ Jis taip pat primena katalikams, kad „pabaksnojimas, kur ms tikjimas yra netikras, kur vienaip nekam, kitaip darom, padeda ilaikyti jautri sin“.

Gavniai artinantis, kun. Artras Kazlauskas atkreipia dmes, kad „trys didieji gundymai – valgiu, turtu ir valdia – gali (ir turi) bti nugalti kasdien, nuolat“. Antanas Gailius kvptai rao apie Pagoni kiemo iniciatyv. Dmesio: ioje „Artumoje“ jus pasitinka nauja rubrika „Tikiu. Padk mano netikjimui“, kuri iprovokavo ir kuri aktyviai jungtis kvieiami patys urnalo skaitytojai!

Kun. Kstutis K. Brilius MIC pastebi, jog danas i ms tebesilaikome nuostatos, kad „su visais turime kalbtis kaip protingi, savo ami net lenkiantys gudruoliai, o su Dievu pakanka tiek, kiek apie gyvenimo ibandymus ir kovas papasakotume penkiameiam vaikui“. veikti paradoks, nepateisinam atsainum galtume... adoruodami Šv. Sakrament – t ypating susitikimo „veidu veid“ akimirk. Todl Lietuvos vyskupai Tikjimo metams parinko k, skelbiant intymi akistat su Dievu: „Tavo veido, Viepatie, a iekau“ (Ps 27, 8), ir todl ms ganytojai kvieia tikjimo kart gaivinti adoracijoje. Numatyta, jog kiekvien i met dien vis kitoje Lietuvos banyioje vyks nuolatin Šv. Sakramento adoracija – taip, per visus metus ir per visas ms vyskupijas bei parapijas, susidarys tarsi nenutrkstama maldos grandin.

„Mai meils darbai dl sutuoktinio svajons – labai svarbs, kad bt galima keliauti drauge“, – tikina tvo Kentenicho eimos pedagogikos akademijos dalyviai sutuoktiniai Dalia ir Leonas, net po 23 santuokoje igyvent met vienas kitame atrasdami daug nauja, patirdami ramyb dl savo ateities, kai vaikai paliks namus („inau, kad bus gera gyventi dviese“). Tvas Antanas Saulaitis SJ pasakoja apie Eucharistij, veniam ne banyios pastate, o nam ar kitoje aplinkoje: primenama, jog „pirmyktje Banyioje visai nebuvo banyi-pastat, o krikionys rinkdavosi tai vienuose, tai kituose namuose“; pabriama toki mald galia greiiau ir kiek kitaip negu didiulje parapijos banyioje susivienyti daugiabuio ar gatvs kaimynams. Kitaip tariant, nepaliaujamai mokomasi vienybs: juk knas lengvai pasiekia tiksl – tada, kai veikia darnoje.

Apie bendrysts prieingyb – gimt ms egocentrizm ir tv pareig padti vaikui j veikti rao Zita Vasiliauskait. Suaugusij egocentrizm „gydo“ kritikas savs ir pasaulio vertinimas. Tik, „kaip matome kasdienybje, daugeliui ilaikyti pusiausvyr tarp pair tvirtumo ir lankstumo yra pernelyg sudtinga“, – tvirtina psicholog. O trij vaik ttis savo dienoratyje dalijasi (ne)imoktomis kantrybs „pamoklmis“aukljant vaikus.

Vanda Ibianska rao apie Vasario 16-osios signatarus-kunigus – tuos, kuriems „esame skolingi u ilikim tiek kaip valstyb, tiek kaip tauta“. Dr. Vincentas Voboleviius aptaria ndien Lietuvoje nusistovjusi politins valios tradicij socialinius klausimus ugoti ekonominiais. Ramnas Aurotas supaindina su danai kine eksploatuojama apokalipss idja, besiremiania mogui prieikos gamtos samprata, tarsi mogus ir gamta nebt to paties Viepaties krinys.

„mogaus gyvenime netrukus pradeda matytis vaisiai, kai jis pranta praleisti ilgesn laik prieais Šv. Sakrament. Galime sakyti, kad mogaus veide tarsi atsispindi tai, kad jis yra kalbjsis su Viepaiu maldoje“, – ganytojikame laike teigia arkivyskupas Sigitas Tamkeviius. „Leisdami laik prieais Kristaus Kn akinamai baltos duonos pavidalu, „suilsime“, nors ir kaip btume suvarb“, – vasario altyje apie tikjimo ()kart (kurio atgaivinimas ir yra pagrindinis Tikjimo met siekis) liudija sesuo Ona Vitkauskait MVS. Suilkime!..

Rta LAZAUSKAIT

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi